Sveikata

Atrankiniai patikros tyrimai – tai tokie tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenys, kuriems nepasireiškia jokie ligos simptomai, kuo nors neserga. Ankstyvas susirgimų nustatymas populiacijoje leistų anksčiau pradėti gydymą, o tai savo ruožtu sumažintų sergamumo ir mirštamumo veiksnius.

Įgyvendinant projektą „Alytus and Augustow Councils – safe places for living and development of healthy family” pagal Bendradarbiavimo per sieną programą Interreg V-A Lenkija-Lietuva Savarankiška viešosios sveikatos apsaugos įstaiga Augustave suteikia galimybę nemokamai atlikti profilaktinius tyrimus.

Profilaktinė programa apima:

ATRANKINIAI ULTRAGARSINIAI NĖŠČIŲJŲ PATIKROS TYRIMAI

Atrankiniai ultragarsiniai patikros tyrimai turi būti siūlomi visoms nėščiosioms. Šiuo metu nėra tyrimų, kurie leistų tvirtinti, kad ultragarsiniai tyrimai neigiamai veikia vaisiaus raidą.

REKOMENDUOJAMI ULTRAGARSINIAI NĖŠČIŲJŲ PATIKROS TYRIMAI

I. Ultragarsiniai tyrimai prieš 10 nėštumo savaitę, kurie leidžia:
a. Nustatyti apvaisinto kiaušinėlio implantacijos lokalizaciją – patvirtinti nėštumą gimdoje arba nustatyti nežinomą nėštumo lokalizaciją
b. Nustatyti gestacinį vaisiaus amžių
c. Išmatuoti gemalinę pūslelę
d. Įvertinti embrionų skaičių, chorioną, didžiąją taukinę
e. Įvertinti geltonkūnį
f. Įvertinti embriono buvimą
g. Įvertinti lytinius organus
II. Ultragarso tyrimai 11-13 nėštumo savaitę – kiekvienas neatitikimas ar 11+0-13+6 nėštumo savaitę atliekamo tyrimo metu atsiradusios abejonės duoda pagrindą vaisiaus tyrimui referenciniame centre.
a. Išsamus apvaisinto kiaušinėlio įvertinimas: gemalinių pūslelių ir vaisių skaičius gimdoje, vaisiaus širdies darbo įvertinimas, biometriniai išmatavimai, vaisiaus anatomijos įvertinimas
b. Dažniausiai pasitaikančių chromosomų aberacijų atsiradimo rizikos įvertinimas
III. Ultragarsiniai tyrimai 18-22 bei 28-32 nėštumo savaitę
Ultragarsinių tyrimų 18-22 bei 28-32 nėštumo savaitę tikslas – tai išsamus vaisiaus organų įvertinimas atsižvelgiant į galimas įgimtas ligas (anatominės vaisiaus struktūros vertinimas). Be to, tyrimu siekiama bent apytiksliai nustatyti vaisiaus svorį ir nėštumo trukmę.
a. Biometrija, vaisiaus svorio ir nėštumo trukmės nustatymas
b. Vaisiaus struktūros ir organų įvertinimas – anatominės vaisiaus struktūros vertinimas

GINEKOLOGINIAI USG TYRIMAIReprodukcinių organų USG atliekamas siekiant detaliai įvertinti moters intymių organų sandarą ir būklę. Daviklis leidžia pasiekti gimdą, jos kaklelį ir gimdos kūną, kiaušides ir endometriumą. Ultrasonografas suteikia galimybę atlikti detalius matavimus – jais remiantis nustatoma, ar audinių struktūroje atsirado pavojingų pokyčių. Ginekologinis USG tyrimas leidžia diagnozuoti tokias ligas kaip kiaušidžių cistos, gimdos miomos.

Ginekologinį USG tyrimą būtina atlikti ne rečiau nei kas 2 metai. Ypač to neturėtų pamiršti lytinį gyvenimą pradėjusios moterys. Šis tyrimas leidžia nustatyti:

  • ankstyvą nėštumą;
  • įtarimus dėl lytinių organų vystymosi sutrikimų;
  • įtarimus dėl lytinių organų, kiaušidžių gleivinės arba gimdos vėžio;
  • gimdos spiralių lokalizaciją;
  • lytinių organų pokyčius (pvz. endometriozę, auglius ir pan.).

Vaisingo amžiaus moterys turėtų atlikti ginekologinį USG tyrimą pirmosiomis dienomis pasibaigus mėnesinėms. Pomenopauzinio amžiaus moterys turėtų kreiptis praėjus 6-10 dienų po paskutinės HRT tabletės. Jei pakaitinė hormoninė terapija HRT taikoma nuolat, tuomet tyrimų termino laikas neturi reikšmės. Tyrimus galima atlikti bet kurią ciklo dieną.

KOLPOSKOPINIAI TYRIMAI

Kolposkopija – tai paprastas ir neinvazinis metodas, paspartinantis ikivėžinės būklės, ankstyvos gimdos kaklelio vėžio stadijos ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) diagnozavimą. Tyrimas taip pat leidžia įvertinti išorinius moters lytinius organus.

Gimdos kaklelio vėžys yra trečias pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas ir ketvirta pagal dažnumą moterų mirties nuo vėžio priežastis. Lenkijoje 2013 metais gimdos kaklelio vėžys tarp moterų sudarė 3,7% visų naujų vėžinių pakitimų atvejų, tuo pačiu metu tai šeštas pagal sergamumą piktybinis moterų navikas. Be to, gimdos kaklelio vėžys yra septinta pagal dažnumą moterų mirštamumo nuo vėžio priežastis Lenkijoje. Epidemiologiniai rodikliai skiriasi priklausomai nuo pacienčių amžiaus. Tarp jaunų moterų (20-44 metų) gimdos kaklelio vėžys sudaro 8% sergamumo atvejų ir yra 11% mirties nuo vėžio priežastis. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą. Teisingą diagnozę galima nustatyti tik remiantis biopsijos metu paimto mėginėlio histopatologinių tyrimų rezultatais. Mėginėlio paėmimas tyrimams papildo kolposkopijos tyrimą.

Kolposkopija – tai specialus ginekologinis tyrimas, atliekamas naudojant kolposkopą (prietaisą, primenantį padidinamąjį stiklą), kurio metu gydytojas įvertina gimdos kaklelio ir išorinių lytinių organų būklę bei gali paimti tepinėlį histologiniam įvertinimui. Tyrimus būtina atlikti:

  • esant klaidingiems citologijos tyrimų rezultatams,
  • jei diagnozuota ar įtariama žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija,
  • jei kraujuojama nėštumo metu,
  • esant pasikartojantiems makšties bei lytinių organų uždegimams ir infekcijoms

Kolposkopijos metu su padidinamuoju optiniu prietaisu apžiūrimas gimdos kaklelis. Taikomi įvairūs biocheminiai būdai, kai naudojama acto rūgštis arba Lugolio tirpalas, kurie reaguoja su pakitusiomis ląstelėmis ir jas eksponuoja.

Kolposkopija duoda galimybę:

  • paimti gimdos kaklelio mėginį ir ištirti ar nesergama žmogaus papilomos virusu (ŽPV) arba Chlamydia trachomatis,
  • nustatyti ikivėžinę būklę,
  • aptikti gimdos gleivinės polipus arba tokius pakitimus kaip smailiagalės kandilomos atsiradimas,
  • paimti mėginėlį histopatologiniams tyrimams atliekant aspiracinę biopsiją,
  • įvertinti gimdos kaklelio epitelį,
  • gauti informacijos apie gimdos kaklelio, makšties arba vulvos pokyčių spartą.

Kolposkopija – tai išsamus tyrimas, padedantis diagnozuoti daugiau ar mažiau pavojingus pokyčius. Padidinimas suteikia galimybę paimti mėginėlį histopatologiniams tyrimams iš labiausiai įtartinų vietų.